Įspūdžiai iš "50 years together" Briuselyje

Didždvario gimnazijos UNESCO klubos nariai dalyvavo konkurse „It‘s our history!“ ir kovo 25-27 dienomis išvyko į Briuselį atstovauti Lietuvai.

O kurgi Justė?

Skrydį lėktuvu apkartino faktas, jog per didelę sumaištį Justė pasiliko Rygos oro uoste. Laimei, jau po keletos valandų mes ją sutikome Briuselio senamiestyje: peršlapusią, pavargusią ir didelio lagamino lydimą, tačiau besišypsančią! Puiki žinia pradžiugino klubo narius, pagaliau mes kartu – laikykis, Briuseli, MES ateiname!

Didieji geografiniai atradimai

Gyvenamojo ploto link grupę miestu vedė piemuo Tautvydas. Deja – paklaidino! Gerai, kad mes esam gudrios avelės, bemat (po 2h) radome „plotą“. Tai buvo nuostabus sporto kompleksas, kuriame treniruotis nepasididžiuotų ir Lietuvos Olimpinė rinktinė. Dėl to ir praleidome porą vakarų prie teniso stalų.

Briuselis

Europos Sostinė išsiskyrė gatvėse tvyrančia „tvarka ir teisingumu“, o artėjant link stiklinių pastatų, galėjai ryte ryti biurokratija persmelktą orą. Miesto centre knibždėjo naujausia foto-technika apsiginklavę japonų turistai, ir prisėsti paragauti jūros gėrybių primygtinai reikalavo kavinukių oficiantai. Verta paminėti, kad parduotuvėse prekių kainos buvo prieinamos – tiesiog prieidavome ir nueidavome!

„Taškai“

Aplankėme kelis miesto simbolius. Visų pirma, grožėjomės Atomiumu – 1957 m. Pasaulinės Parodos proga suręstu geležies atomo modeliu. Tada pasukome link „Mini-Europos“ parko. Įsiamžinome prie svarbiausių Europos architektūros stebuklų, Lietuvos „stebuklas“ – Vilniaus Universiteto rūmai. Deja, nuotaiką sugadino permainingas Belgijos oras, ir saulutę pakeitė krušos debesys. Svarbiausias „taškas“ mūsų maršrute – Manneken Pis (Myžiojantis Berniukas). Berniuko populiarumu pranoksta visas kitas Belgijos žvaigždes kartu sudėjus.

Triumfo valanda

Projekto „It‘s our history!“ nugalėtojai buvo paskelbti ištaiginguose rūmuose, Briuselio centre. Kiekviena ES šalis delegavo po vieną mokinių grupę ir buvo išrinkti trys geriausi filmukai tema „Ideali europiečio diena“. Nusivylėme sužinoję, kad lėtieji broliai estai laimėjo trečią vietą, tačiau neatsidžiaugėme savo antrąja ;D. Na, o padūkėliams italams liko tenkintis nugalėtojų laurais... Taigi, ir vėl UNESCO klubas garsino Lietuvos ir Didždvario vardą, ir vėl patyrėme šaunių nuotykių!

Įspūdžiai iš vasario 16-osios minėjimo

Vasario 15 d., minint vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, mūsų gimnazijos klasės skirtingai minėjo šią Lietuvai labai svarbią dieną. Pirmokai gimnazistai klausėsi „Dagilėlio“ koncerto aktų salėje, antrokai gimnazistai sporto salėje žaidė krepšinį, o trečiokams buvo paruošta viktorina „Lietuva. Viskas, ką lietuvis turi žinoti“. Jos metu buvo žaidžiamas to paties pavadinimo žaidimas. Viktorinoje dalyvavo komandos, kurias sudarė visų septynių trečių gimnazinių klasių atstovai.

Apie žaidimą. Žaidime reikia atsakyti į klausimus, kurie yra suskirstyti į šešias kategorijas: istorija, kultūra, geografija, gamta, sportas bei įvairūs. Vieno ėjimo metu komanda per minutę turi atsakyti į vieną klausimą iš tos kategorijos, ant kurios laukelio stovi žaidimo figūrėlė po kauliuko metimo. Už kiekvieną teisingą atsakymą komanda gauna kortelę. Laimi ta komanda, kuri pirmoji surinkusi visas šešias skirtingas korteles atsako dar į tris klausimus, kurių kategorijas gali pasirinkti pati, prieš išgirsdama klausimą.

Žaidimas „Lietuva. Viskas, ką lietuvis turi žinoti“ puikiai patikrina istorijos žinias (Kelintame amžiuje Lietuvoje pradėtos auginti bulvės? Kelintame amžiuje buvo išleista 14,5 tūkst. Egzempliorių elementoriaus „Mokslas skaitymo rašto lietuviško dėl mažų vaikų?), taip pat galima sužinoti daug negirdėtų senovės lietuvių papročių (Ką per vestuves vadindavo vainiksege?), Lietuvos kultūros veikėjų (Lietuvių tekstilės patriarchatas, tautinių drabužių, etnografijos tyrinėtojas, Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius?). Atsakinėjant į klausimus iš kategorijos gamta galima sužinoti apie sveiką mitybą (Kurios daržovės kaloringesnės – aguročiai ar agurkai?), taip pat įdomių faktų apie Lietuvos paukščius (Iki kelių moka skaičiuoti krankliai?). Geografijos klausimuose galima sužinoti įdomybių apie Lietuvos ežerus (Kaip dar vadinamas Virvenos ežeras?) ar naudingąsias iškasenas (Kaip vadinasi vieta, kurioje atviruoju būtu kasamos naudingosios iškasenos?). Klausimuose apie gamtą galima sužinoti ne tik apie Lietuvą (Iš kurios šalies kilusios obelys ir kriaušės?). Taip pat yra klausimų apie pirmuosius kartus Lietuvos sporto istorijoje (Kada pirmą kartą Lietuvoje įvyko krepšinio varžybos?). Paskutinę kategoriją sudaro įvairūs klausimai (Kiek kilogramų lūpdažių moteris suvalgo per gyvenimą? Ką reiškia, jei važiuojant į turgų, kelią perbėga zuikis?).

Kovo 6 d. (ketvirtadienį) 17.00 val ivyks UNESCO klubo susirinkimas. Planuojama darbotvarkė:
1. CAS galimybės UNESCO klube
2. Organizaciniai klausimai dėl kelionės į Briuselį
3. Naujo projekto pristatymas
4. 17.30 val Filmo "Osama" peržiūra ir diskusija (kviečiami visi gimnazijos mokiniai)

Now check THIS out

http://www.50years.eun.org/ww/en/pub/50years/info/winners.htm
Sveikinimai laimėjus 50 Years Together in Diversity School konkursą.

"50 years together"

Mes - tarp dešimties geriausiųjų:
http://www.50years.eun.org/ww/en/pub/50years/info/finalists.htm
http://www.futurenergia.org/shared/data/50years/50years_list_finalists.pdf

Dr. Strangelove or: How I Learned to Stop Worrying and Love the Bomb

Sausio 24-ą dieną Unesco klubas surengė komedijos apie atominę bombą peržiūrą.

Aplankykite

Chek this out http://www.aconvenientfiction.com/

Edwin Starr - War (What Is It Good For?)

Aplankykite Unesco tinklalapį http://portal.unesco.org/

„50 metų drauge įvairovėje”

Unesco klubo nariai sukūrė filmuką ir esę, su kuriais dalyvauja konkurse „50 metų drauge įvairovėje”, skirtame paminėti Europos Sajungos 50-ąsias metines.


Ab esse ad posse (From being to knowing)


Jose Socrates recently said: “The EU can now turn to the rest of the world and say we are a much stronger union”. European Union has already solved many issues, such as the enlargement eastwards or the creation of a strategy to reduce pollution. Other issues, such as Turkey’s admittance or energy independence from Russia are being worked out gradually. Therefore, in this essay we are going to discuss other two problems which EU will surely face by the 2050 and present some potential solutions.

The bureaucracy will be the real threat to the constructive and fruitful EU work. The Union has an immense bureaucratic apparatus, which will continue growing together with the process of enlargement. The Balkans have both the willingness and the potential to join the EU. It is a very positive step, yet the management question should be raised. Secondly, the separation of powers should be reconsidered in order to avoid unnecessary rivalries. In the future, it is going to be increasingly more difficult to understand whether the issue should be solved on the national or the EU level. Although it may look like a minor obstacle now, it surely will cause a lot of inefficiencies and other problems in the future.

The bureaucracy problem could be solved by implementing the subsidiary principle. The subsidiary principle is defined as the process of problem solving at the most local level. Thus, in order for the issue to be raised in the union level, it should first be assured that it is impossible to solve it at the local level. Furthermore, the EU should ultimately ratify the constitution. The document would separate the powers officially and would help to reduce the bureaucracy problem.

The second problem the EU is going to face by 2050 is ageing of the European citizens. According to demographic research, by the 2050’s there will be three times more people older than 80 years, and the quarter of all European individuals will exceed the age of 60. Such ageing of inhabitants will cause significant problems in the labor market. Workers will face more burdens because they will have to give a greater fraction of income to social security. In addition, inevitably more spending will be devoted to the medical care. All in all, the ageing citizens of the EU will put a burden on the budget and will question our economic competency in the world.

The solution to the problem is straightforward. The social security system should become more liberal. In other words, people should save and collect their own pensions rather than having the working people take care of the elders by providing pensions. Besides, more supply-side macroeconomics policies could be implemented. Postponement of the pension age, liberalization of the labor market and reduction of restrictions on immigrants are some of the potential solutions.

Taking everything into account, by 2050 the EU should face two major problems: growing bureaucracy and ageing of the population. The effects of these problems on the EU are well-known. If we act quickly, these challenges could be solved in near future.