Įspūdžiai iš "50 years together" Briuselyje

Didždvario gimnazijos UNESCO klubos nariai dalyvavo konkurse „It‘s our history!“ ir kovo 25-27 dienomis išvyko į Briuselį atstovauti Lietuvai.

O kurgi Justė?

Skrydį lėktuvu apkartino faktas, jog per didelę sumaištį Justė pasiliko Rygos oro uoste. Laimei, jau po keletos valandų mes ją sutikome Briuselio senamiestyje: peršlapusią, pavargusią ir didelio lagamino lydimą, tačiau besišypsančią! Puiki žinia pradžiugino klubo narius, pagaliau mes kartu – laikykis, Briuseli, MES ateiname!

Didieji geografiniai atradimai

Gyvenamojo ploto link grupę miestu vedė piemuo Tautvydas. Deja – paklaidino! Gerai, kad mes esam gudrios avelės, bemat (po 2h) radome „plotą“. Tai buvo nuostabus sporto kompleksas, kuriame treniruotis nepasididžiuotų ir Lietuvos Olimpinė rinktinė. Dėl to ir praleidome porą vakarų prie teniso stalų.

Briuselis

Europos Sostinė išsiskyrė gatvėse tvyrančia „tvarka ir teisingumu“, o artėjant link stiklinių pastatų, galėjai ryte ryti biurokratija persmelktą orą. Miesto centre knibždėjo naujausia foto-technika apsiginklavę japonų turistai, ir prisėsti paragauti jūros gėrybių primygtinai reikalavo kavinukių oficiantai. Verta paminėti, kad parduotuvėse prekių kainos buvo prieinamos – tiesiog prieidavome ir nueidavome!

„Taškai“

Aplankėme kelis miesto simbolius. Visų pirma, grožėjomės Atomiumu – 1957 m. Pasaulinės Parodos proga suręstu geležies atomo modeliu. Tada pasukome link „Mini-Europos“ parko. Įsiamžinome prie svarbiausių Europos architektūros stebuklų, Lietuvos „stebuklas“ – Vilniaus Universiteto rūmai. Deja, nuotaiką sugadino permainingas Belgijos oras, ir saulutę pakeitė krušos debesys. Svarbiausias „taškas“ mūsų maršrute – Manneken Pis (Myžiojantis Berniukas). Berniuko populiarumu pranoksta visas kitas Belgijos žvaigždes kartu sudėjus.

Triumfo valanda

Projekto „It‘s our history!“ nugalėtojai buvo paskelbti ištaiginguose rūmuose, Briuselio centre. Kiekviena ES šalis delegavo po vieną mokinių grupę ir buvo išrinkti trys geriausi filmukai tema „Ideali europiečio diena“. Nusivylėme sužinoję, kad lėtieji broliai estai laimėjo trečią vietą, tačiau neatsidžiaugėme savo antrąja ;D. Na, o padūkėliams italams liko tenkintis nugalėtojų laurais... Taigi, ir vėl UNESCO klubas garsino Lietuvos ir Didždvario vardą, ir vėl patyrėme šaunių nuotykių!

Įspūdžiai iš vasario 16-osios minėjimo

Vasario 15 d., minint vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, mūsų gimnazijos klasės skirtingai minėjo šią Lietuvai labai svarbią dieną. Pirmokai gimnazistai klausėsi „Dagilėlio“ koncerto aktų salėje, antrokai gimnazistai sporto salėje žaidė krepšinį, o trečiokams buvo paruošta viktorina „Lietuva. Viskas, ką lietuvis turi žinoti“. Jos metu buvo žaidžiamas to paties pavadinimo žaidimas. Viktorinoje dalyvavo komandos, kurias sudarė visų septynių trečių gimnazinių klasių atstovai.

Apie žaidimą. Žaidime reikia atsakyti į klausimus, kurie yra suskirstyti į šešias kategorijas: istorija, kultūra, geografija, gamta, sportas bei įvairūs. Vieno ėjimo metu komanda per minutę turi atsakyti į vieną klausimą iš tos kategorijos, ant kurios laukelio stovi žaidimo figūrėlė po kauliuko metimo. Už kiekvieną teisingą atsakymą komanda gauna kortelę. Laimi ta komanda, kuri pirmoji surinkusi visas šešias skirtingas korteles atsako dar į tris klausimus, kurių kategorijas gali pasirinkti pati, prieš išgirsdama klausimą.

Žaidimas „Lietuva. Viskas, ką lietuvis turi žinoti“ puikiai patikrina istorijos žinias (Kelintame amžiuje Lietuvoje pradėtos auginti bulvės? Kelintame amžiuje buvo išleista 14,5 tūkst. Egzempliorių elementoriaus „Mokslas skaitymo rašto lietuviško dėl mažų vaikų?), taip pat galima sužinoti daug negirdėtų senovės lietuvių papročių (Ką per vestuves vadindavo vainiksege?), Lietuvos kultūros veikėjų (Lietuvių tekstilės patriarchatas, tautinių drabužių, etnografijos tyrinėtojas, Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius?). Atsakinėjant į klausimus iš kategorijos gamta galima sužinoti apie sveiką mitybą (Kurios daržovės kaloringesnės – aguročiai ar agurkai?), taip pat įdomių faktų apie Lietuvos paukščius (Iki kelių moka skaičiuoti krankliai?). Geografijos klausimuose galima sužinoti įdomybių apie Lietuvos ežerus (Kaip dar vadinamas Virvenos ežeras?) ar naudingąsias iškasenas (Kaip vadinasi vieta, kurioje atviruoju būtu kasamos naudingosios iškasenos?). Klausimuose apie gamtą galima sužinoti ne tik apie Lietuvą (Iš kurios šalies kilusios obelys ir kriaušės?). Taip pat yra klausimų apie pirmuosius kartus Lietuvos sporto istorijoje (Kada pirmą kartą Lietuvoje įvyko krepšinio varžybos?). Paskutinę kategoriją sudaro įvairūs klausimai (Kiek kilogramų lūpdažių moteris suvalgo per gyvenimą? Ką reiškia, jei važiuojant į turgų, kelią perbėga zuikis?).